Trijų nykstančių paukščių rūšių (juodojo gandro, mažojo bei didžiojo erelių rėksnių) apsauga Estijoje

LIFE04 NAT/EE/000072

Šis Estijoje 2004–2009 m. vykdytas projektas pateko tarp 18 geriausių Europos Sąjungos LIFE gamtos projektų 2010-ais metais. Projektas, kurio biudžetas buvo 846 618 €, skyrė dėmesį trims prioritetinėms paukščių rūšims, vienoms labiausiai nykstančių Europoje: juodajam gandrui, mažajam ereliui rėksniui ir didžiajam ereliui rėksniui.

Estija susiduria su įvairiomis problemomis, susijusiomis su šiomis paukščių rūšimis, tokiomis kaip mažėjantis galimų perimviečių kiekis (šie paukščiai perėti renkasi senus didelius medžius bei atviras pievas maitintis), didelė dalis perimviečių nėra žinomos ir taip lieka neapsaugotos bei mažas visuomenės informuotumas. Šių trijų paukščių rūšių nykimas Estijoje prieš pradedant projektą buvo akivaizdus: didžiųjų erelių rėksnių Estijoje buvo sumažėję iki mažiau nei 30 porų, mažojo erelio rėksnio randama 500–600 porų, o perinčių juodųjų gandrų skaičius buvo sumažėjęs per pusę per pastaruosius 20 metų.

Projektu buvo siekiama garantuoti šių rūšių išlikimą ir pagerinti populiacijos Estijoje  būklę. Tuo tikslu buvo nuspręsta saugoti ir atkurti šiems paukščiams svarbias buveines bendradarbiaujant su žemių savininkais bei skleidžiant informaciją visuomenei.

Projekto metu buvo registruota daugiau nei 230 naujų perimviečių, surinkta nauja informacija apie šių paukščių perėjimą, mitybą bei migraciją, įkurta 5 500 ha mikro-rezervatų aplink perimvietes, kurios iki tol nepriklausė saugomoms teritorijoms, buvo atkurta daugiau nei 2 850 ha užliejamų pievų. Be to, buvo sukurti veiksmų planai ir 2009–2013 metams. Taip pat buvo naudojami GPS palydovai bei perėjimo vietose įmontuotos kameros, kurių pagalba stebėti tai, kas vyksta lizduose, galėjo visuomenė. Tai sulaukė didelio pasisekimo – šia galimybe buvo pasinaudota net 8,3 mln. kartų.

Projekto sėkmė buvo įvertinta tarptautiniu mastu 2010 metais, kai remiantis įvairiais kriterijais (rūšių populiacijų, buveinių teigiami pokyčiai, mobilizuota ES parama, regioninis/nacionalinis/tarptautinis projekto poveikis) šis projektas buvo pripažintas vienu geriausiu Europos Sąjungoje.

LIFE10 INF/EE/000108
LIFE BaltInfoHaz - išmoningai apie pavojingas chemines medžiagas ir jų žalą

Pagrindinis projekto tikslas yra stiprinti Baltijos šalių vartotojų poreikį produktams, kurių sudėtyje nebūtų pavojingų medžiagų ir tokiu būdu būtų sumažintas jų poveikis tiek žmonių sveikatai, tiek aplinkai. Šiame informaciniame, NVO BEF-Estija koordinuojamame LIFE 2011-2015 m. projekte, kaip partneriai dalyvauja ir Lietuvos atstovai – BEF-Lietuva.

Plačiau
LIFE07 ENV/E/000805
Eko-architektūra: „pasyvūs“ socialiniai būstai Ispanijoje

2009–2013 m. Ispanijoje vykdyto ES LIFE EDEA projekto tikslas buvo sukurti metodiką, pagal kurią būtų projektuojami ir statomi energetiškai efektyvūs socialiniai būstai Estremadūroje. Projekto metu buvo pastatyti du bandomieji namai, kuriuose išbandytos įvairios pasyvių namų technologijos (tokios kaip geoterminis šildymas ir šaldymas, vėjo ir saulės energija, biomasės deginimo sistema, šilumos siurblys) bei 400 statybinių medžiagų.

Plačiau
LIFE13 ENV/ES/000608
LIFE+ WHEYPACK – pakuočių gamyba iš išrūgų

2014–2017 m. vykdomo LIFE+ WHEYPACK projekto tikslas – pademonstruoti biologiškai suyrančių maisto pakuočių, pagamintų iš išrūgų gaunamo PHB, aplinkosauginę ir sociologinę–ekonominę naudą. Projektu išbandytos šios technologijos: iš išrūgų mikrobinės fermentacijos būdu gaunamas PHB, kuris panaudotas dalinai perdirbamų maisto pakuočių gamybai. Yra išmatuotas šiltnamio dujų susidarymas ir kiekis palygintas su tradicinio iš naftos gaminamo plastiko gamybos būdu. Taip pat įvertintas ir palygintas energijos bei vandens sunaudojimas.

Plačiau