APUS and NYCTALUS - kad pastatų renovacija netaptų čiurlių naikinimo priemone

LIFE10 NAT/SK/000079

Lietuvoje įsibėgėjantis daugiabučių namų renovacijos sezonas, sutampa su paukščių čiurlių (Apus apus) veisimosi metu. Daugiabučių renovacijos metu sunaikinamos šių mažų, į kregždes panašių, paukščių lizdavietės: ventiliacijos angos ir pastatų plyšiai, kur peri čiurliai, būna užsandarinamos, kartais viduje net užmūrijami gyvi paukščiai su jaunikliais. Be to, kad yra vienas iš mūsų vasaros simbolių, čiurliai yra itin svarbūs miestų ekosistemose ir palaiko ekologinę pusiausvyrą – jie minta įvairiais vabzdžiais, daugiausiai uodais. Vienas šikšnosparnis per naktį gali pagauti virš 3000 uodų, o vienas čiurlys – 20 000 uodų per dieną!

Su šia problema susiduriama ne tik Lietuvoje. Štai Slovakijoje beveik 99 proc. čiurlių populiacijos peri būtent miestų pastatuose. Pastatai taip pat atstoja slėptuves ir žiemojimo vietas šikšnosparniams. Paskutiniais skaičiavimais, per pastaruosius 20 metų bendra Slovakijos čiurlių populiacija sumažėjo 50-60 proc., tam didžiulę įtaką turėjo būtent daugiabučių renovacija. Šiai problemai spręsti Slovakijoje 2012 – 2015 m. buvo vykdomas LIFE projektas APUS & NYCTALUS, kuris pateko tarp trijų geriausių gamtinių 2016 ir 2017 m. LIFE projektų.

Projektu siekta parodyti, kad padėti apsaugoti šiuos paukščius ir šikšnosparnius gali visai nesudėtingos ir nebrangios priemonės, tačiau itin svarbus yra statybos kompanijų ir nevyriausybinių organizacijų, suinteresuotų asmenų bendradarbiavimas.

Po projekto metu atliktos apskaitos 270-yje Slovakijos miestų, rasta 5250 čiurlių perimviečių ir daugiau nei 1800 šikšnosparnių slėptuvių. Įvairios aplinkosauginės priemonės projekto metu buvo pritaikytos 2100 pastatų, kuriuose vykdoma renovacija. Pagrindinės naudotos priemonės ir būdai: 1. renovacijos laikas paskirstytas rudens – pavasario laikotarpiu siekiant išvengti perėjimo meto arba užtikrinant saugias perėjimo vietas rekonstrukcijos metu. 2. Prie pastatų pritaisyta 2400 specialių inkilų čiurliams taip sukuriant daugiau nei 7000 naujų perėjimo vietų. Taip pat iškelta 800 inkilų šikšnosparniams žiemoti ir ilsėtis. 3. Daugiau nei 14 400 perėjimo vietų ir šikšnosparnių slėptuvių restauruojamuose pastatuose išsaugota įrengiant paprastus plastikinius tinklelius ant ventiliacijos angų – tai leis gyvūnams ir toliau naudotis tradicinėmis jų slėptuvėmis ir perimvietėmis. Taip pat galima projektavimo metu renovuojamuose pastatuose prie pat stogo palikti 5–7 cm skersmens angas čiurliams perėti. Šios priemonės pasirodė veiksmingos – sukurtas didelis kiekis naujų perimviečių ir slėptuvių, kurios prisidės prie šių gyvūnų populiacijų stabilizavimo ar augimo. Tikslūs populiacijų pokyčiais bus aiškūs tik bent po 5-erių metų apskaitos.

Svarbus projekto pasiekimas yra patobulinta Slovakijos įstatyminė bazė – dėka projekto rezultatų priimtas įstatymas, kuris įpareigoja prieš atliekant namų renovaciją, ekspertams atlikti tyrimą dėl čiurlių ir šikšnosparnių perimviečių ir slėptuvių išsaugojimo tame pastate.

Šio sprendimo sėkmingumas buvo įrodytas ir galėtų būti pritaikytas kitose šalyse, tokiose kaip Lietuva - kaip ir paprasti bei nebrangūs technologiniai sprendimai.

Projekto aprašas

LIFE11 ENV/IT/000275
ECOREMED – su augalais prieš dirvožemio taršą

Per pastarąjį šimtmetį dėl pramoninės taršos, nesaikingo trąšų naudojimo ir naftos gaminių naudojimo dirvožemio tarša tapo vis didesnį rūpestį keliančia problema. Pietų Italijoje, Kampanijos regione vykdytas LIFE projektas ECOREMED siekė pasiūlyti konkrečius įrankius, leisiančius spręsti susidariusią dirvožemio taršos problemą.

Plačiau
LIFE16 ENV/ES/000192
LIFE REFIBRE - Tvarios asfalto dangos su stiklo pluoštu gamyba iš perdirbtų vėjo jėgainės menčių

Ispanijoje 2017 m. pradėtas įgyvendinti projektas LIFE REFIBRE. Per 3 metus, kol bus vykdomas projektas, bus suprojektuota ir pastatyta novatoriškų prototipų gamykla, skirta vėjo turbinų mentėms perdirbti ir stiklo pluoštui gauti. Šie stiklo pluoštai pateks į asfalto mišinius kelių dangoms, tai pagerins kelių dangų mechanines savybes, padidins jų patvarumą ir sumažins techninės priežiūros reikalavimus bei kainą.

Plačiau
LIFE13 NAT/LT/000084
WETLIFE 2 – Hidrologinio režimo atkūrimas Amalvos ir Kamanų aukštapelkėse

Amalvos ir Kamanų pelkės - nacionaliniu bei tarptautiniu mastu saugomos pelkės, kurių vertingose gamtinėse buveinėse randama didelė įvairovė retų ir nykstančių rūšių. Deja, nuo XIX a. jos buvo sausinamos teritoriją ruošiant miškininkystei ir žemės ūkiui. VšĮ „Gamtos paveldo fondas“ koordinuojamas Lietuvos LIFE projektas WETLIFE 2 “Hidrologinio režimo atkūrimas Amalvos ir Kamanų aukštapelkėse“ siekia atkurti pelkių buveines ir atstatyti pelkių hidrologinį režimą.

Plačiau