LIFE RE Mida - inovatyvūs išmetamųjų sąvartynų dujų mažinimo metodai Viduržemio jūros regionuose

LIFE14 CCM/IT/000464

Dujų, gaunamų anaerobiniu būdu suskaidant organinių atliekų frakcijas sąvartynuose, generavimas yra vienas iš esminių aplinkos iššūkių švelninant klimato pokyčius. Pats procesas vyksta natūraliai uždengtuose sąvartynuose. Šio proceso elgsenai ir veikimui įtakos turi keli vietiniai klimato veiksniai, tokie kaip temperatūra ir vandens kiekis sąvartynų dangose.

Atliekų tvarkymas vis dar yra ketvirtas pagal dydį ES-15 sektorius įvertinus jo indėlį į bendrą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimą, nepaisant to, kad išmetamųjų teršalų kiekiai buvo sumažinti 40% 1990-2012 m. Sąvartynų dujose daugiausiai yra metano (CH4) ir anglies dioksido (CO2) bei organinių medžiagų, kurių suskaidymas trunka kelis dešimtmečius. Metano ir anglies dioksido dujos yra galingi ŠESD šaltiniai. CH4 turi labai didelį globalinio atšilimo potencialą ir ilgai išlieka atmosferoje. Nors atliekų šalinimo sektoriuje šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimas buvo labai sumažintas, CH4 vis tiek sudaro apie du trečdalius su atliekomis susijusių išmetamųjų teršalų.

Projekto „RE Mida“ tikslas buvo parodyti naujoviško metodo, skirto mažo kaloringumo dujoms apdoroti per mikrobinę CH4 oksidaciją, techninį, ekonominį ir aplinkosauginį tinkamumą, siekiant sumažinti jo indėlį į šiltnamio efektą. Projekto metu buvo išbandytas novatoriškas metodas, skirtas pirmą kartą skatinti CH4 oksidaciją Viduržemio jūros klimato sąlygomis, parodyti mikrobinių CH4 oksidacijos sistemų veiksmingumą nemetano lakiųjų organinių junginių ir kvapiųjų junginių, ypač sieros vandenilio (H2S), išmetimo mažinimą.

Projekto rezultatai paskatins įgyvendinti ir atnaujinti ES sąvartynų direktyvą, ypač atsižvelgiant į mažo kaloringumo dujų apdorojimą, kuris yra techniškai ir (arba) ekonomiškai netinkamas naudojant įprastas technologijas. Projektas „LIFE RE Mida“ parodė dviejų technologijų, įgyvendinamų mažo kaloringumo sąvartyno biologinių dujų biologiniam oksidavimui, techninį ir ekonominį įgyvendinamumą. Projekto komanda parodė, kad biooksidacijos būdai, esant tam tikroms sąlygoms, pasižymi dideliais oksidacijos koeficientais ir turi mažą poveikį gyvavimo ciklui, tačiau yra pigesni nei įprastos technologijos (pavyzdžiui, deginimas).

Projekto komanda pademonstravo, kad dviejų išbandytų bandomųjų sistemų biologinis filtravimas pasiekia didesnį nei 80% metano oksidacijos efektyvumą ir didesnį nei 90% - kvapiųjų junginių mažinimą. Projektas taip pat parodė, kad sukurtos technologijos teikia daug naudos aplinkai: įvertinus blogiausią scenarijų, visuotinis atšilimas, fotocheminė oksidacija ir rūgštėjimas sumažėja bent 60%.

Projekto komanda taip pat parodė, kad rizika, susijusi su kancerogeno junginių išmetimu, buvo sumažinta vidutiniškai 72%, o kumuliacinė rizika, susijusi su pavojingų ne kancerogeninių junginių išmetimu, buvo sumažinta vidutiniškai 90%, o kenksmingi padariniai dėl kenksmingų teršalų buvo sumažinti vidutiniškai 70%. Naudojant patikrintas pasyvaus biologinio filtravimo technologijas taip pat galima sumažinti sąvartyno tvarkymo sąnaudas 34–61%, atsižvelgiant į sąvartyno dydį.

Projekto rezultatai prisidėjo prie ES reglamento dėl mažo kaloringumo biodujų tvarkymo atnaujinimo. Projekto „LIFE RE Mida“ tikslas buvo prisidėti prie Direktyvos 1999/31/EB atnaujinimo, atsižvelgiant į principą „iš apačios į viršų“, skatinant konsultacijas dėl sąvartynų dujų valdymo. Remiantis Europos Aplinkosaugos agentūros duomenimis, CH4 išmetamų teršalų kiekis yra 86113 tūkst. tonų CO2 ekvivalento, t.y. 2% viso 2016 m. išmetamo ŠESD kiekio ES. Taikant plataus masto išbandytas technologijas, netiesioginis poveikis aplinkai gali būti didelis, atsižvelgiant į tai, kad visoje Europoje sparčiai didėja uždarų sąvartynų skaičius. Atsižvelgiant į tai, projekto komanda jau buvo įtraukta į ekspertų grupę, atsakingą už nacionalinių sąvartynų reglamentų peržiūrą. Tikimasi, kad vykstančio proceso metu biologinio oksidavimo metodai bus įtraukti į tinkamus mažo kaloringumo sąvartynų biodujų oksidacijos būdus.

Projekto aprašas