LIFE ECO-PULPLAST: iš popieriaus atliekų – naujos plastikinės paletės

LIFE14 ENV/IT/001050

Europa yra viena iš didžiausių pasaulio popieriaus, pulpos ir kartono gamintoja bei vartotoja. O Lukos miesto Italijoje popieriaus pramonės rajonas yra didžiausias Europoje industrinis klasteris su 1,2 mln. t plonos popieriaus ir 950 000 t popieriaus, skirto pakavimui, metine produkcija. Nors didelė dalis popieriaus atliekų yra perdirbama, perdirbimui skirto popieriaus sudėtyje yra ir tam netinkamų medžiagų. Šios netinkamos medžiagos yra vadinamosios pulpos atliekomis ir sudaro beveik 7% perdirbimui skirto popieriaus. Pulpos atliekas sudaro: vanduo, metalai, celiuliozė (20-30%), įvairios priemaišos (smėlis, stiklas, mediena, tekstilė ir kt.), plastikų mišinys (60-70%). Šiuo metu vien Lukos popieriaus pramonės rajone susidaro 100 000 t pulpos atliekų per metus, kurios yra arba šalinamos sąvartynuose, arba sudeginamos. Toks tvarkymo būdas nėra nei ekologiškas, nei ekonomiškas.     

Pastaraisiais metais viešosios institucijos skatina plastikų mišinių perdirbimo technologijų vystymą. Šią pulpos atliekų problemą spręsti pradėjo LIFE projektas LIFE ECO-PULPLAST, 2015-2018 m. vykdomas Lukoje, Italijoje, kurį 2018 m. kovo 25–29 d. mokomojo vizito metu aplankė Lietuvos LIFE delegacija. Projekto siekis – iki 0 sumažinti deginamų ir šalinamų sąvartynuose pulpos popieriaus atliekų, skatinant žiedinės ekonomikos vystymąsi Lukos regione. Vietoje pulpos atliekų šalinimo, projekto metu buvo sukurta ir įgyvendinta prototipinė linija, kuria buvo pademonstruota inovatyvi, pulpos atliekų perdirbimo į plastikines euro-paletes, technologija.

Technologinio proceso metu iš pulpos atliekų yra pašalinama celiuliozė, metalai ir įvairios priemaišos. Atskyrus visas priemaišas, iš likusios pulpos dalies yra gaminamos plastikinės paletės. Projekto metu buvo išbandomi ir testuojami skirtingų sudėčių junginiai, beieškant optimaliausio paletėms gaminti, bandomi ir renkami tinkamiausi gamybos proceso parametrai, išbandytos įvairios paletės formos, dizainai, labiau tinkantys atlikti funkcijas (buvo testuojamos įvairios palečių savybės: suspaudimas, geras slydimas konvejeriu, geras gabenamų prekių apsaugojimas nuo nuslydimo). Projekto technologinis testavimas jau yra baigtas, šiuo metu dedamos pastangos šį procesą komercinti ir populiarinti perdirbtų plastikinių palečių naudojimą Lukos regione, Italijoje.

Šis projektas – tai puikus žiedinės ekonomikos ir išteklių efektyvumo pavyzdys, kuriame sėkmingai bendradarbiauja skirtingos organizacijos: didelė privati įmonė SELENE, LUCENSE - pelno nesiekiantis konsorciumas, apimantis vietinę valdžią, institucijas, prekybos asociacijas, SERV.ECO – popieriaus gamintojų konsorciumas. 

Projekto aprašas

LIFE16 CCA/IT/000011
LIFE DESERT-ADAPT – kovai su dykumėjimu

Italijos LIFE projektas LIFE Desert-Adapt siekia pademonstruoti teigiamą integruotą ekosistemų metodo poveikį, kuriuo siekiama suderinti klimato kaitos švelninimo, prisitaikymo prie jo tikslus su socio-ekonominio vystymosi galimybėmis. Projekte bus pademostruotos naujoviškos prisitaikymo prie klimato kaitos technologijos.

Plačiau
LIFE05 NAT/D/000152
LIFE-BALTCOAST - Baltijos jūros lagūnų gamtinių buveinių kompleksų atkūrimui

2005 – 2012 m. vykdytas LIFE projektas LIFE – BALTCOAST siekė pagerinti Baltijos pajūrio lagūnų ir jas supančių buveinių bei joms būdingų rūšių apsaugos būklę. Vokietijos koordinuotame projekte dalyvavo penkios Baltijos jūros regiono šalys: Lietuva, Estija, Švedija, Danija ir Vokietija. Lietuvoje projekto metu buvo atkurta 90 ha pamario pievų Nemuno deltoje jas ganant bei šienaujant aplinkai nekenkiančiu būdu.

Plačiau
LIFE09 NAT/GR/000333
LIFE ARCTOS/KASTORIA – sumažinti tragiškų susidūrimų tarp žmogaus ir rudosios meškos

Siekiant sumažinti tragiškų susidūrimų skaičių ir neigiamą visuomenės požiūrį buvo pradėtas vykdyti Graikijos LIFE projektas LIFE ARCTOS/KASTORIA. Vykdant genetinę lokių apskaitą naudojant kailio mėginius, nustatyta, kad teritorijoje gyvena bent 75 individai. 10 meškų buvo pažymėtos ir radiolokacijos būdu identifikuotos šešios kelių kirtimo vietos, kur lokiai buvo labiausiai linkę nukentėti. Atsižvelgiant į šią informaciją, buvo pastatyta 36 km kelio atitvarų, 22 perspėjami kelio ženklai, 5 400 reflektoriai. Šios priemonės sumažino tragiškų susidūrimų beveik 100 %.

Plačiau