FRESHABIT – Suomijos Integruotasis projektas - link sveikesnių gėlo vandens buveinių

LIFE14 IPE/FI/000023

Gėlo vandens buveinės yra vienos pažeidžiamiausių viso pasaulio mastu. Pagal 2007-2012 m. ES Buveinių direktyvos ataskaitos apsaugos būklės įvertinimą, jokios gėlo vandens buveinės Europoje neatitiko „gero“ apsaugos statuso. Suomijoje daugumos gėlo vandens buveinių ekologinė būklė buvo įvertinta kaip „nepalanki“. Gėlo vandens buveinės itin priklausomos nuo žmogaus poveikio bei klimato kaitos. Su gėlo vandens buveinėmis susijusiose Europos Sąjungos direktyvose minimas svarbiausias tikslas – apsaugoti ir reguliuoti naudojimąsi gėlo vandens aplinka. Siekiant tvaraus gėlo vandens sistemų valdymo, turi būti suderintas direktyvų, kontroliuojančių ekosistemų paslaugas, biologinę įvairovę, kultūrinį paveldą ir atsinaujinančią energiją, įgyvendinimas.  

FRESHABIT – 2016 - 2022 m. Suomijos LIFE Integruotasis projektas (IP), kuriuo siekiama sukurti naują metodologiją ir rodiklius, padėsiančius įvertinti gėlo vandens buveinių apsaugos statusą. Be to, siekiama pagerinti ekologinį statusą, gėlo vandens sistemos Natura 2000 tinkle bioįvairovę, valdymą, tvarų buveinių naudojimą. Projektą koordinuoja – VšĮ Metsähallitus (Suomija). Integruotųjų projektų atveju itin svarbi integracija su kitais ES fondais – šio Suomijos projekto atveju be IP biudžeto, taip pat bus panaudota 4,3 mln. EUR iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) ir nacionalinių bei privačių fondų.

Projekto metu bus įgyvendinamos įvairios vandens apsaugos priemonės: atkuriamos upės, ežerai taip pagerinamos buveinės įvairiai biologinei įvairovei, ypač migruojančioms žuvims ir gėlavandenėms perluotėms. Šių priemonių poveikis ekosistemoms bus tiriamas plačiu mastu. Kadangi, dauguma Suomijos vidaus vandenų žemiau vandens paviršiaus yra neištirti, projekte taip pat bus atliekami tyrimai ir nustatomos tokios buveinės ir povandeninis kultūrinis paveldas.

Šis projektas prisidės prie ES Paukščių ir Buveinių direktyvos uždavinių ir ES Biologinės įvairovės strategijos įgyvendinimo, įgyvendinant Prioritetinių veiksmų programą (PAF) – nacionalinį strateginį dokumentą Natura 2000 teritorijoms.  

Projekto aprašas

LIFE programoje 2014 m. pradėti įgyvendinti LIFE Integruotieji projektai, aplinkos ir klimato politikos paprogramėse. Integruotieji projektai išsiskiria savo dideliu mastu – tiek geografiškai, tiek trukmės bei biudžeto atžvilgiu. Šiais projektais siekiama įgyvendinti aplinkos politiką ir tikslus platesniu mastu ir padidinti LIFE programos poveikį. Integruotųjų projektų pagalba yra finansuojami aplinkos planai, programos ir strategijos regioniniu, nacionaliniu lygiu. Orientuojamasi į LIFE gamtines tematines sritis (vanduo, atliekos, oras) ir klimato kaitos švelninimo bei prisitaikymo. 

 

LIFE13 ENV/ES/000665
LIFE AGROintegra - Tvarių ir alternatyvių cheminių produktų Europos augalų apsaugai demonstravimas

Projekto LIFEAGROINTEGRA tikslas buvo skatinti inovatyviausias integruotojo kenkėjų valdymo (IPM) priemones žemės ūkio sektoriuje, kaip perspektyvią cheminių pesticidų naudojimo alternatyvą. Šiuo tikslu projekto tikslas buvo parodyti esamų žemos rizikos fitosanitarinių alternatyvų veiksmingumą ir naudą aplinkai bei sukurti praktines priemones, kurios padėtų ūkininkams pereiti prie IPM.

Plačiau
LIFE17 IPC/SI/000007
LIFE IP CARE4CLIMATE - Šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo skatinimas

Projektas „LIFE IP CARE4CLIMATE“ remia Slovėnijos šiltnamio efektą sukeliančių dujų veiklos plano ir 2014–2020 m. Nacionalinio energijos vartojimo efektyvumo veiksmų plano įgyvendinimą. Projektas padės pašalinti įgyvendinimo spragas ir kliūtis, kad būtų galima greičiau ir kaip įmanoma ekonomiškiau įgyvendinti 2030 m. planuose numatytus tikslus.

Plačiau
LIFE12 NAT/IT/000807
WOLF IN THE ALPS - koordinuotas vilkų apsaugos įgyvendinimas

Projekto tikslas buvo įgyvendinti ir koordinuoti tarpvalstybinius vilkų išsaugojimo veiksmus Alpėse (Italijoje ir Slovėnijoje). Taip pat sumažinti vilkų apsinuodijimo galimybę, padidinti apsaugą nuo brakonierių bei apsaugoti gyvulius nuo neigiamo vilkų poveikio, padidinti medžiotojų, piemenų, vietos bendruomenių, studentų ir piliečių žinias apie vilkų išsaugojimą, kontroliuoti reprodukcinių vietų skaičių ir nustatyti galimą hibridizaciją su šunimis, pasiekti ilgalaikį vilkų genetinį gyvybingumą.

Plačiau