LIFE Mires Estonia – apie pelkių atkūrimą Estijoje

LIFE14 NAT/EE/000126

Europos Sąjungos prioritetiniai pelkių buveinių tipai, tokie kaip Aktyvios aukštapelkės, Fenoskandijos pelkėti lapuočių miškai, Pelkiniai miškai, yra sparčiai nykstantys ir itin reti Europos Sąjungoje. Taip pat ir Estijoje, šių buveinių būklė nėra palanki ir užtikrinta.

Pelkės ir durpynai yra itin svarbi ekosistema. Durpynai visame pasaulyje absorbuoja 150 - 250 mln. t anglies dvideginio (CO2) iš atmosferos kiekvienais metais, o degraduojantys ir nusausinti durpynai išskiria didžiulius kiekius anglies dvideginio (CO2) ir prisideda prie klimato kaitos. Be to, nusausinti durpynai dėl didelio degumo kelia gaisrų grėsmę. Nuo šios ekosistemos priklauso požeminio ir paviršinio vandens kokybė, nes durpynai veikia tarsi filtras, be to, reguliuojami oro temperatūrų ekstremumai.

2015 – 2020 m. Europos Sąjungos LIFE projektu „LIFE Mires Estonia“ siekiama užtikrinti palankią pelkių buveinių būklę atkuriant buvusias durpių gavybos vietas šešiose Natura 2000 tinklo teritorijose Estijoje. Projektą koordinuojančio Estijos gamtos fondo atstovas Lietuvos delegacijai aprodė vieną iš projekte atkuriamų pelkių – buvusių durpių eksploatacijos vietų - Alam-Pedja gamtinį rezervatą. Čia lankytojai buvo supažindinti su pelkės atkūrimo procesu: nuo tankaus miško, jį pamažu retinant įžengiama į aukštapelkę su specialiai iškastais sekliais vandens telkiniais. Atkuriant šias buveines bus sukurtos palankios sąlygos veistis saugomiems gyvūnams: laumžirgiams, varliagyviams, įvairiems paukščiams (žvyrėms, kurtiniams).     

Projekto koordinatorius dalinosi praktinėmis projekto patirtimis: kylančiais iššūkias aukštapelkėje naudojant techniką, kuri kasant tvenkinius pradeda grimzti. Teritorijų apskaitai projekto metu naudojami dronai ir radijo bangomis valdomi lėktuvėliai, kurių padarytų nuotraukų iš viršaus pagalba yra nustatoma augalijos sudėtis, paviršiaus padengimas ir vandens lygis. Šis metodas - daug greitesnis ir patogesnis nei tradicinis.

Prie projekto įgyvendinimo prisideda didelis skaičius savanorių, kurie padeda kasti vandens telkinius, retinti mišką. Projekto metu bus suorganizuota 50 savanorių darbo stovyklų šešiose projekto teritorijose. Kiekvienoje stovykloje planuojama priimti 10 – 15 savanorių, kurie dirbtų 2-3 darbo dienas. Gamtosaugos specialistai ne tik koordinuos ir padės savanoriams, bet ir projekto vietose skaitys savanoriams paskaitas.   

Projekto aprašas

LIFE16 CCA/IT/000011
LIFE DESERT-ADAPT – kovai su dykumėjimu

Italijos LIFE projektas LIFE Desert-Adapt siekia pademonstruoti teigiamą integruotą ekosistemų metodo poveikį, kuriuo siekiama suderinti klimato kaitos švelninimo, prisitaikymo prie jo tikslus su socio-ekonominio vystymosi galimybėmis. Projekte bus pademostruotos naujoviškos prisitaikymo prie klimato kaitos technologijos.

Plačiau
LIFE05 NAT/D/000152
LIFE-BALTCOAST - Baltijos jūros lagūnų gamtinių buveinių kompleksų atkūrimui

2005 – 2012 m. vykdytas LIFE projektas LIFE – BALTCOAST siekė pagerinti Baltijos pajūrio lagūnų ir jas supančių buveinių bei joms būdingų rūšių apsaugos būklę. Vokietijos koordinuotame projekte dalyvavo penkios Baltijos jūros regiono šalys: Lietuva, Estija, Švedija, Danija ir Vokietija. Lietuvoje projekto metu buvo atkurta 90 ha pamario pievų Nemuno deltoje jas ganant bei šienaujant aplinkai nekenkiančiu būdu.

Plačiau
LIFE09 NAT/GR/000333
LIFE ARCTOS/KASTORIA – sumažinti tragiškų susidūrimų tarp žmogaus ir rudosios meškos

Siekiant sumažinti tragiškų susidūrimų skaičių ir neigiamą visuomenės požiūrį buvo pradėtas vykdyti Graikijos LIFE projektas LIFE ARCTOS/KASTORIA. Vykdant genetinę lokių apskaitą naudojant kailio mėginius, nustatyta, kad teritorijoje gyvena bent 75 individai. 10 meškų buvo pažymėtos ir radiolokacijos būdu identifikuotos šešios kelių kirtimo vietos, kur lokiai buvo labiausiai linkę nukentėti. Atsižvelgiant į šią informaciją, buvo pastatyta 36 km kelio atitvarų, 22 perspėjami kelio ženklai, 5 400 reflektoriai. Šios priemonės sumažino tragiškų susidūrimų beveik 100 %.

Plačiau