LIFE projektai

Apie LIFE projektus Lietuvoje. LIFE programa Lietuvoje pradėta įgyvendinti 1992 metais, iš viso buvo finansuota 29 projektai, 18 projektų koordinuojantysis paramos gavėjas buvo Lietuvos organizacija ar įstaiga, kiti 11 projektų buvo inicijuoti užsienio šalių partnerių, juose organizacijos iš Lietuvos dalyvavo kaip asocijuotieji paramos gavėjai. Lietuvos inicijuoti 17 LIFE projektų išsiskirstė taip: 14 iš jų buvo skirti gamtos apsaugai ir po vieną biologinei įvairovei, aplinkos politikai bei valdymui ir pajėgumų stiprinimui. Bendra investicijų į šiuos projektus suma – 26,9 milijono eurų, iš kurių 12 milijonų eurų skyrė Europos Sąjunga. Dauguma LIFE projektų buvo koordinuojami nevyriausybinių organizacijų (14 projektų). Pagal projekto „LIFE gebėjimų stiprinimas Lietuvoje“ turimą informaciją 2010-2015 m., 26 % Lietuvos pareiškėjų (kaip koordinuojančiųjų paramos gavėjų) pateiktų paraiškų buvo patvirtinta ir tapo įgyvendinamais projektais. Kiekvienais metais sėkmės procentas kito nuo 0 iki 100 %. 2010-2015 m. Gamtos ir biologinės įvairovės srityje Lietuvos pareiškėjų sėkmės procentas buvo 46 % (patvirtintos 6 paraiškos iš 13), o Aplinkos (ir klimato) valdymo ir informavimo srityje – 6 % (patvirtinta 1 paraiška iš 16). Pagrindiniai LIFE projektų dydžiai:

  1. Finansavimas – nuo 600 tūkstančių eurų iki 2,7 milijono eurų;
  2. Partnerių skaičius – nuo 1 iki 14.

Pagrindiniai pasiekti įgyvendintų LIFE projektų Lietuvoje rezultatai:

  • įgyvendintos įvairios gamtotvarkinės priemonės gelbstint sparčiai nykstančias balinių vėžlių ir retųjų varliagyvių – skiauterėtųjų tritonų ir raudonpilvių kūmučių – populiacijas ir gerinant aplinkos sąlygas šių gyvūnų išlikimui (Balinių vėžlių ir varliagyvių apsauga šiaurės Europos lygumose, Nr. LIFE05 NAT/LT/000094);
  • sustiprintos pažeidžiamos kopos, kurioms grėsė erozija, įrengti pėsčiųjų takai Kuršių Nerijos nacionaliniame ir Nemuno deltos pakrančių regioniniame parke, restauruotos Lietuvos pakrančių pievų ir kopų pajūrio buveinės („Natura 2000“ teritorija tvarkymas ir apsauga Lietuvos pajūryje, Nr. LIFE05 NAT/LT/000095);
  • atlikta Baltųjų gandrų lizdų inventorizacija, užregistruota daugiau kaip 2100 gandralizdžių, parengtas baltojo gandro rūšies apsaugos veiksmų planas, parengta baltojo gandro rūšiai svarbių buveinių identifikavimo metodika, sukurta GTC Paukščių ekologijos laboratorijos GIS duomenų bazė, pagamintos ir iškeltos ant elektros oro linijų atramų bei pastatų stogų naujo tipo platformos (Baltųjų gandrų (Ciconia ciconia) išsaugojimas Lietuvoje, Nr. LIFE07 NAT/LT/000531);
  • sustabdyti Žuvinto biosferos rezervato pelkės degradacijos procesai, pagerintos durpių susidarymo sąlygos: išsaugotos Aukštapelkės buveinės, žymiai sumažintas CO2 išskyrimas ir sumažinta ežerų tarša nitratais ir durpėmis, pagerintos sąlygos augalams, gyvūnams, paukščiams ir žuvims (Amalvos ir Žuvinto šlapynių išsaugojimo projektas, Nr. LIFE07 NAT/LT/000530);
  • parengtas baltojo gandro apsaugos planas, kuriame apžvelgta rūšies apsaugos būklė, ją reglamentuojanti teisinė bazė, rūšiai kylančios grėsmės, taip pat pasiūlytos baltųjų gandrų populiacijos Lietuvoje apsaugos priemonės (Baltųjų gandrų (Ciconia ciconia) išsaugojimas Lietuvoje“, Nr. LIFE07 NAT/LT/000531).
  • Pietų Lietuvoje sustiprintos retų roplių ir varliagyvių populiacijos, retoms rūšims išsaugoti sukurtas ekologinis tinklas, sukurtas demonstracinis mėsinių galvijų ūkis (Bandomojo ekologinio tinklo pietų Lietuvoje sukūrimas, Nr. LIFE09 NAT/LT/000581);
  • buvo parengtas pirmasis nacionalinis mažojo erelio rėksnio rūšiai Lietuvoje apsaugos planas, mažojo erelio rėksnio apsaugai 2004 – 2005 m. buvo įsteigtos šešios saugomos teritorijos: šimonių girios, Taujėnų-Užulėnio miškų, Labūnavos miško, Lančiūnavos miško, Gedžiūnų miško ir Gubernijos miško biosferos poligonai, 2010 m. dar vienas – Biržų girios – biosferos poligonas paskelbtas mažojo erelio rėksnio išsaugojimui svarbia teritorija, buvo sutvarkyta 80 blogos būklės lizdaviečių (Mažojo erelio rėksnio (Aquila pomarina) apsauga Lietuvos miškuose, Nr. LIFE09 NAT/LT/000235);
  • atlikti pasirinktų Baltijos jūros teritorijų gylių matavimai, dugno nuosėdų tipų pasikirstymo tyrimai, dugno organizmų įvairovės inventorizacija ir Europos svarbos dugno buveinių kartografavimas, atliktas teritorijų vertinimas „Natura 2000“ tinklo plėtrai Lietuvos išskirtinėje ekonominėje zonoje, pagal tarptautinius kriterijus atrinktuose jūros rajonuose įsteigtos jūrinės saugomos teritorijos ir apibrėžtos jose taikytinos gamtosauginės priemonės (Jūrinių buveinių ir rūšių inventorizacija Natura 2000 tinklo plėtrai Lietuvos ekonominėje zonoje Baltijos jūroje, Nr. LIFE09 NAT/LT/000234);
  • Projekto metu Lietuvoje ir Latvijoje buvo skatinamas aplinkai palankus ūkininkavimas, atkuriamos paukščiams tinkamos buveinės ir visuomenė, ypač ūkininkai, raginama prisidėti prie jų apsaugos (Aplinkai palankaus ūkininkavimo skatinimas siekiant užtikrinti nykstančių agrarinio kraštovaizdžio paukščių apsaugą (Meldinė nendrinukė), Nr. LIFE09 NAT/LT/000233).
Apie LIFE projektus Latvijoje. LIFE programa Latvijoje pradėta įgyvendinti 2000 metais. Per 2007–2013 metų laikotarpį Latvijos pareiškėjai Europos Komisijai pateikė 53 paraiškas, iš kurių 16 gavo finansavimą, t. y. 30 procentų. Daugiausiai buvo pateikta gamtos srities paraiškų (23 paraiškos iš 53), mažiausiai buvo pateikta informavimo srities paraiškų (9 paraiškos), iš kurių nė viena negavo finansavimo. Pagrindiniai LIFE projektų Latvijoje dydžiai:
  1. Projektų vertė – nuo 264 tūkstančių eurų iki 5,8 milijono eurų;
  2. Partnerių skaičius – nuo 2 iki 19;
  3. Įgyvendinimo vietovės – nuo 1 iki 16.

Pagrindiniai pasiekti įgyvendintų LIFE projektų Latvijoje rezultatai:

  • Parengtas ir įdiegtas Žaliasis sertifikatas kaimo turizmo sistemai;
  • Parengtas Rygos potvynių valdymo planas;
  • Įsteigtos Natura 2000 jūrinės teritorijos;
  • Atkurtos buveinės daugiau nei 5200 ha plote;
  • Parengti Natura 2000 teritorijų valdymo planai (daugiau nei 30);
  • Atstatytas dviejų upių hidrologinis režimas;
  • Parengta jūrinio monitoringo sistema;
  • Parengtas Latvijos geležinkelio triukšmo valdymo planas (įrengta siena nuo triukšmo);
  • Patobulinta daugiau nei 15 rūšių būveinių kokybė.

Apie LIFE projektus Estijoje. Per 2007–2013 metų laikotarpį Estijos pareiškėjai Europos Komisijai pateikė 27 paraiškas, iš kurių 11 gavo finansavimą, t. y. 41 procentas. Gavusių finansavimą gamtos srities paraiškų buvo daugiausiai (17 paraiškų iš 27), mažiausiai – informavimo ir komunikacijos (2 paraiškos).