NAUJIENOS

LIFE programa - žiedinės ekonomikos variklis

2020 m. balandžio 28 d.

Vaizdo konferenciją "LIFE informacinė diena Lietuvoje" stebėjo gausus būrys žiūrovų – net 328. Nors didžioji dalis stebėtojų buvo iš Lietuvos, tačiau ja neapsiribojo. Sulaukėme žiūrovų iš Švedijos, Islandijos, JAV, Suomijos, Belgijos, Vokietijos, Latvijos, Estijos ir Kroatijos.

Lietuvoje dažnai painiojami du visiškai skirtingi finansavimo šaltiniai: Europos Sąjungos finansuojama LIFE programa ir LAAIF programa, finansuojama iš Lietuvoje surenkamų mokesčių už aplinkos teršimą. Abi programos finansuoja aplinkosauginius investicinius projektus. Pagrindinis LIFE išskirtinumas yra tas, kad europinė LIFE programa remia aplinkosaugines inovacijas, kurios turi Europos Sąjungai pridėtinę vertę.

Šarūnas Zableckis, Mažųjų ir vidutinių įmonių vykdomosios agentūros (EASME) projektų patarėjas teigia, kad „LIFE programa finansuoja inovatyvias technologijas ir jų demonstravimą“. Paklausus, ar būtų galimybė per šią programą gauti finansavimą vėjo jėgainių įrengimui savivaldybei, Š. Zableckis sako: „greičiausiai, kad taip. Tačiau reiktų surasti pridėtinę vertę ES. Lietuvoje jau yra nemažai vėjo jėgainių ir tai nebūtų inovatyvu. Gerai paruošta paraiška galbūt surinktų nemažai balų, bet greičiausiai projektas negautų balų už pridėtinės vertės ES kriterijų. Taip pat neatitiktų prioritetinės temos ir dėl to netektų daug taškų. Be to, reiktų pagalvoti, kuo išskirtinė galėtų būti ta vėjo jėgainė: ar ji būtų mažiau triukšminga ar 10 kartų efektyvesnė nei prieš tai esančios. Galbūt galima būtų išvystyti žiedinės ekonomikos projektą, kurio metu vėjo energija būtų integruota į kokią kitą veiklą“.

Vaizdo konferencijos metu Inesis Kiškis, Aplinkos ministerijos ES investicijų ir ekonominių priemonių departamento direktorius taip pat pabrėžė, kad „LIFE programa skirta inovatyvių sprendimų finansavimui. Dėl sąvartynų dujų surinkimo sistemų įrengimo, ar tai bus finansuojama LIFE lėšomis vienareikšmiškai atsakyti negalime, tai priklauso nuo idėjos. Jeigu norite įsigyti vamzdžius ir sumontuoti į sąvartyną dujų gavybai bei paleisti dujų generatorių, kad pasigamintumėte elektros, toks būdas jau plačiai žinomas ir taikomas. LIFE programai tiktų inovatyvi idėja, tokia kaip mažai metano turinčios dujos praturtinamos ar pritaikomos naujų produktų gavybai, tuomet galima būtų pretenduoti pagal šią programą“.

LIFE programa finansuoja integruotuosius, bandomuosius, parodomuosius ir informavimo bei valdysenos projektus, kurie prisideda prie ES aplinkos ir klimato politikos įgyvendinimo ir atnaujinimo. Kadangi dauguma tradicinių LIFE projektų yra bandomieji arba parodomieji, daugeliui kyla klausimas kaip juos atskirti ir ar įmanoma viename projekte juos apjungti.

Viktorija Maceikaitė NEEMO EEIG – ELLE monitoringo ekspertė siūlo nesuplakti pilotinių ir demonstracinių projektų į vieną: „Gairėse šių tipų projektai gana aiškiai atskirti. Pilotinis – skirtas išbandyti technologiją arba metodą, kurie dar nebuvo bandyti iki šiol. Tuo tarpu demonstracinis – jau išbandytą technologiją arba metodą pritaiko kitame kontekste. Vadinasi, vienu metu vykdyti ir pilotinį, ir demonstracinį projektą, nelabai būtų įmanoma“.

Renginio metu buvo pasidalinta patirtimi, kaip sekasi įgyvendinti LIFE projektus praktiškai. Vyrauja toks posakis, kad „parengti LIFE projekto paraišką nėra lengva, bet įgyvendinti nėra sudėtinga“.

Vienas iš LIFE integruotųjų projektų tikslų yra suinteresuotų šalių glaudus bendradarbiavimas. Estijos aplinkos agentūros projekto vadovas Timo Kark pristatydamas Estijos dalyvavimo patirtį LIFE programoje ir įgyvendinamus projektus pabrėžė, kad nors Estijoje dar įmanoma sugauti 5,5 kg ešerių, tačiau nemaža dalis upių smarkiai nusekusios. Hidrologiniam upių režimui atstatyti integruotojo projekto LIFE IP CleanEST metu yra griaunamos užtvankos. Šis integruotasis projektas patyrė, ką reiškia suvaldyti 24 partnerius. Pasak T. Kark, „pirmieji metai buvo tikras išbandymas, tačiau to reikėjo siekiant visas suinteresuotąsias šalis sutelkti bendradarbiavimui“.

Švedijos atstovė Harriet Otterholm, Swedish Algae factory marketingo ir pardavimų vadovė pristatydama projektą SUNALGAE for LIFE, pasidalino patirtimi, kaip pavyko padidinti silicio pagrindu pagamintų ir plonasluoksnių saulės baterijų efektyvumą panaudojant dumblius. Titnagdumbliai, natūraliomis sąlygomis gyvendami giliai jūroje, yra prisitaikę efektyviai išnaudoti saulės šviesą, jų šarveliai ne tik sugaudo maksimalų spinduliuotės kiekį, bet ir pakeičia į naudingesnį bangos ilgį. Projekto metu šie dumbliai yra naudojami saulės elementų padengimui, tokiu būdu padidinant ne tik naujų, bet ir jau naudojamų baterijų efektyvumą. Siūlomas sprendimas prisideda prie žaliosios energijos gamybos dar ir tuo, kad dumblių auginimui naudojamos žuvininkystės nuotekos, kurios yra turtingos maistinėmis medžiagomis.

Renginio įrašai:

 Klausimai - atsakymai:

Klausimai-atsakymai I dalis

Klausimai-atsakymai II dalis