NAUJIENOS

LIFE programos laikotarpio vidurio vertinimas

2018 m. sausio 11 d.

2017 m. lapkričio 6 d. Europos Komisija paskelbė LIFE programos vidurio laikotarpio vertinimo ataskaitą, kuri apima 2014-2015 metus ir kurioje vertinama, kaip EK įgyvendina LIFE instrumentą. Kviečiame susipažinti su šio vidurio vertinimo santrauka. 

 

LIFE programos laikotarpio vidurio vertinimas

Ataskaitoje vertinamas 2014–2020 m. laikotarpio LIFE projektų Europos Sąjungoje įgyvendinimas pirmaisiais programos metais (2014–2015 m.).

Vertinimas parodė, kad programos LIFE valdymo sąnaudos yra mažesnės negu kitų ES finansuojamų programų.

 

LIFE instrumentas yra labai populiarus – dėl vieno finansavimo skyrimo konkuruoja vidutiniškai 9 projektai (Aplinkos srityje – 12:1, Klimato kaitos – 5:1). 

Nustatyta, kad programos tikslų įgyvendinimą apsunkina reikalavimas atsižvelgti į labai didelį kiekį prioritetų ir į naujus svarbius iššūkius (žiedinė ekonomika ir kt.). Taip pat sudėtinga įveikti kai kurias kliūtis, pvz., paramos gavėjams trūksta finansinių išteklių ir gebėjimų arba žmogiškųjų išteklių investicijoms planuoti, todėl apribojama galimybė kartoti ir perduoti projekto rezultatus.

 

Tikėtini rezultatai

Atlikus preliminarią 2014 ir 2015 m. pradėtų projektų analizę, nustatyta, kad jais prisidedama prie 70 proc. pirmojoje daugiametėje darbo programoje nurodytų tarpinių tikslų, kuriuos reikia pasiekti 2017 m., įgyvendinimo. Remiantis pirmaisiais rezultatais, kurie jau pasiekti vertinimo metu, ir ankstesnės programos LIFE+ patirtimi, matyti, kad dabartinė programa LIFE gerai atlieka savo vaidmenį.

Vidurio vertinimas parodė, kad vien 2014 ir 2015 m. pradėtais projektais bus prisidedama prie didesnio aplinkosauginio veiksmingumo, ypač šiose srityse:

-      59 buveinių, 114 rūšių ir 85 „Natura 2000“ teritorijų apsaugos būklės pagerinimo;

-      per penkerius metus sumažinant neigiamą cheminių medžiagų poveikį maždaug 1,6 mln. asmenų sveikatai ir aplinkai;

-      mažinant energijos suvartojimą (apie 600 000 MWh per metus) įdiegiant geriausia patirtimi pagrįstus sprendimus;

-      didinant energijos gamybą iš atsinaujinančiųjų išteklių (apie 500 000 MWh per metus iš įvairių išteklių).

Pagal 2014 m. atrinktų kvietimų teikti paraiškas rezultatus apskaičiuota, kad jų teikiama nauda visuomenei sieks 1,7 mlrd. Eur, ši suma keturis kartus viršija bendro 2014 m. programos LIFE biudžeto sąnaudas. Tikimasi, kad į 2014–2015 m. patvirtintus integruotuosius LIFE projektus investavus 153 mln. Eur, jie pritrauks dar apie 1,98 mlrd. Eur finansavimo iš kitų  šaltinių.

 

Jeigu LIFE neliktų

Anot suinteresuotųjų subjektų, nutraukus LIFE programą:

· sumažėtų valstybių narių gebėjimas, o kai kuriais atvejais ir pasiryžimas siekti ES aplinkos apsaugos ir klimato politikos tikslų, o tai taip pat neigiamai paveiktų užimtumą ir ekonomikos augimą;

· būtų mažiau remiami novatoriški aplinkos problemų sprendimai.

Vidutiniškai 83 proc. projektų, pasibaigus finansavimui pagal programą LIFE, yra finansiškai tvarūs.

 

Pagal auditorių išvadas, LIFE yra vienintelė programa, kurioje daugiausia dėmesio skiriama aplinkai ir veiksmams klimato kaitos srityje. Tai yra lanksti priemonė, pagal kurią finansuojami įvairaus dydžio projektai ir pritraukiamos mažos, vidutinės ir didelės įmonės, universitetai, mokslinių tyrimų centrai, nacionalinės ir vietos valdžios institucijos, pilietinė visuomenė, taip pat įvairios NVO; ja yra reaguojama į esamus poreikius ir taip didinamas jos veiksmingumas. Programa garsėja vykdomos veiklos aktualumu ir kokybe – tenkinami vietos poreikiai, ji yra suinteresuotųjų subjektų ir plačiosios visuomenės matoma bei vertinama visoje ES.

Iki šiol programa turėjo tiesioginį ir išmatuojamą poveikį, yra labai vertinama už teikiamą Europos pridėtinę vertę, nes ja užtikrinama, kad ES aplinkos ir klimato srities teisės aktai ir politika būtų nuosekliai taikomi visoje ES. Programa yra gerai valdoma, kaip yra matyti iš labai mažo klaidų lygio.

 

LIFE programos laikotarpio vidurio vertinimo ataskaitoje pateikiamos ir rekomendacijos ateičiai:

· reikia sutelkti dėmesį į esamus ir naujus prioritetus: žiedinę ekonomiką, 2030 m. klimato ir energetikos politikos strategijos įgyvendinimą, ypač skatinant inovacijas;

· reikia tam tikru mastu supaprastinti LIFE dotacijų skyrimo procedūras, visų pirma paraiškų ir ataskaitų teikimo etapus;

· turėtų būti sudarytos geresnės galimybės kartoti ir pritaikyti projektus kitose srityse, pašalinant kliūtis, trukdančias tęsti veiklą projektui pasibaigus.

LIFE programos laikotarpio vidurio vertinimas (anglų kalba)

LIFE programos laikotarpio vidurio vertinimo ataskaita (santrauka) (lietuvių kalba)

Vertinimo metu buvo apklausiami LIFE projektų vykdytojai ir administratoriai. Štai keletas įdomesnių apibendrintų minčių:

Kokią pridėtinę naudą Europai atneša centralizuotai valdoma LIFE programa?

-      Tinkamesnį atsaką į tarpvalstybines aplinkos problemas;

-      Efektyvesnį pasidalinimą patirtimi ir žiniomis (pvz., per tarptautinių partnerių įtraukimą į projektus);

-      Geresnį solidarumo ir atsakomybės pasidalinimą (gamtinis turtas Europoje pasiskirstęs netolygiai);

-      Padidėjusią ES veiksmų sanglaudą (stiprina ES politikos prioritetų įgyvendinimą šalyse narėse);

-      Katalizatorius ir sverto poveikis (LIFE projektai išbando ir pasiūlo vertingiausius sprendimus, kurie vėliau taikytini plačiu mastu).

Kokią įtaką projektų rezultatų tvarumui turi projektų trukmė ir darbo užmokesčio fondas?

-      Projektų trukmė pasireiškia kauburio efektu – labai trumpi ir labai ilgi projektai linkę tapti mažiau tvarūs;

-      LIFE projektai, kuriuose darbo užmokesčiui skiriama apie 50% išlaidų, dažniausiai yra geriau atkartojami. Ir, priešingai, projektų, kuriuose personalo išlaidoms skiriama labai didelė ar maža dalis, rezultatai mažiau atkartojami ir panaudojami projektui pasibaigus.

Deja, LIFE projektų pasiskirstymas tarp teminių prioritetų ir šalių bei regionų nėra subalansuotas, nes žymi dalis gamtos srities lėšų skiriama mažo apsaugos prioriteto regionams (pvz., Šiaurės ir Centrinė Europa), kai tuo tarpu Pietų ir Rytų Europos šalys gali būti finansuotos nepakankamai.

  

2018 m. spalio 23 d.
LIFE finansinių ir administracinių gairių pakeitimai

Apžvelgiame svarbiausius pakeitimus ir paaiškinimus, kurie buvo paskelbti 2018 m. birželio 20 d.

Plačiau
2018 m. rugsėjo 25 d.
Trečiasis Baltijos šalių LIFE bendradarbiavimo susitikimas

2018 m. rugsėjo 19 – 21 d. Klaipėdoje vyko trečiasis Baltijos šalių LIFE bendradarbiavimo susitikimas. Jame dalyvavo LIFE nacionaliniai kontaktiniai asmenys, gebėjimų stiprinimo projektų atstovai ir projektų vykdytojai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos bei Danijos.

Plačiau
2018 m. rugsėjo 13 d.
Paskirtas bendrasis finansavimas klimato projektams

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. rugsėjo 11 d. įsakymu paskirtas 2018 m. Lietuvos LIFE bendrasis finansavimas klimato projektams. Dėl galimybės gauti bendrąjį finansavimą (kurio lėšomis gali būti padengiama iki 25 proc. visų tinkamų projekto išlaidų) kreipėsi pareiškėjai, atstovaujantys tris Klimato paprogramės projektus. Du projektai atstovavo klimato kaitos švelninimo prioritetinę sritį, vienas - prisitaikymo prie klimato kaitos sritį. Dviejuose projektuose Lietuvos atstovai buvo pagrindiniai pareiškėjai, viename - tarptautinio projekto partneriai. Preliminarus finansavimas skirtas Aleksandro Stulginskio Universiteto vadovaujamam projektui "Klimatui sumanios pieno gamybos holistinis valdymas". Atkreipiame dėmesį, kad paskirtas finansavimas yra preliminarus, o galutinis sprendimas skirti bendrojo finansavimo lėšas bus priimtas ir galutinis lėšų dydis patvirtintas Europos Komisijai teigiamai įvertinus paraišką ir pakvietus pareiškėjus pasirašyti sutartį dėl atitinkamo LIFE projekto įgyvendinimo.

Plačiau