LIFE Mires Estonia – apie pelkių atkūrimą Estijoje

LIFE14 NAT/EE/000126

Europos Sąjungos prioritetiniai pelkių buveinių tipai, tokie kaip Aktyvios aukštapelkės, Fenoskandijos pelkėti lapuočių miškai, Pelkiniai miškai, yra sparčiai nykstantys ir itin reti Europos Sąjungoje. Taip pat ir Estijoje, šių buveinių būklė nėra palanki ir užtikrinta.

Pelkės ir durpynai yra itin svarbi ekosistema. Durpynai visame pasaulyje absorbuoja 150 - 250 mln. t anglies dvideginio (CO2) iš atmosferos kiekvienais metais, o degraduojantys ir nusausinti durpynai išskiria didžiulius kiekius anglies dvideginio (CO2) ir prisideda prie klimato kaitos. Be to, nusausinti durpynai dėl didelio degumo kelia gaisrų grėsmę. Nuo šios ekosistemos priklauso požeminio ir paviršinio vandens kokybė, nes durpynai veikia tarsi filtras, be to, reguliuojami oro temperatūrų ekstremumai.

2015 – 2020 m. Europos Sąjungos LIFE projektu „LIFE Mires Estonia“ siekiama užtikrinti palankią pelkių buveinių būklę atkuriant buvusias durpių gavybos vietas šešiose Natura 2000 tinklo teritorijose Estijoje. Projektą koordinuojančio Estijos gamtos fondo atstovas Lietuvos delegacijai aprodė vieną iš projekte atkuriamų pelkių – buvusių durpių eksploatacijos vietų - Alam-Pedja gamtinį rezervatą. Čia lankytojai buvo supažindinti su pelkės atkūrimo procesu: nuo tankaus miško, jį pamažu retinant įžengiama į aukštapelkę su specialiai iškastais sekliais vandens telkiniais. Atkuriant šias buveines bus sukurtos palankios sąlygos veistis saugomiems gyvūnams: laumžirgiams, varliagyviams, įvairiems paukščiams (žvyrėms, kurtiniams).     

Projekto koordinatorius dalinosi praktinėmis projekto patirtimis: kylančiais iššūkias aukštapelkėje naudojant techniką, kuri kasant tvenkinius pradeda grimzti. Teritorijų apskaitai projekto metu naudojami dronai ir radijo bangomis valdomi lėktuvėliai, kurių padarytų nuotraukų iš viršaus pagalba yra nustatoma augalijos sudėtis, paviršiaus padengimas ir vandens lygis. Šis metodas - daug greitesnis ir patogesnis nei tradicinis.

Prie projekto įgyvendinimo prisideda didelis skaičius savanorių, kurie padeda kasti vandens telkinius, retinti mišką. Projekto metu bus suorganizuota 50 savanorių darbo stovyklų šešiose projekto teritorijose. Kiekvienoje stovykloje planuojama priimti 10 – 15 savanorių, kurie dirbtų 2-3 darbo dienas. Gamtosaugos specialistai ne tik koordinuos ir padės savanoriams, bet ir projekto vietose skaitys savanoriams paskaitas.   

Projekto aprašas