LIFE projektai
Apie LIFE projektus Lietuvoje. LIFE programa Lietuvoje pradėta įgyvendinti 1992 metais, iš viso buvo finansuoti 39 projektai, 25 projektų koordinuojantysis paramos gavėjas buvo Lietuvos organizacija ar įstaiga, kiti 14 projektų buvo inicijuoti užsienio šalių partnerių, juose organizacijos iš Lietuvos dalyvavo kaip asocijuotieji paramos gavėjai. Lietuvos inicijuoti 25 LIFE projektai išsiskirstė taip: 16 iš jų buvo skirti gamtos apsaugai, 3 aplinkai ir išteklių naudojimo efektyvumui ir po vieną biologinei įvairovei, aplinkos politikai bei valdymui, veiksmų už ES ribų sričiai (1995 m.) ir pajėgumų stiprinimui bei 2 integruotieji projektai. Bendra investicijų į šiuos projektus suma – virš 75 milijonų eurų, iš kurių 46 milijonus eurų skyrė Europos Sąjunga. Dauguma LIFE projektų buvo koordinuojami nevyriausybinių organizacijų (17 projektų).
Pagal projekto „LIFE gebėjimų stiprinimas Lietuvoje“ turimą informaciją 2010-2019 m., 23 % Lietuvos pareiškėjų (kaip koordinuojančiųjų paramos gavėjų) pateiktų paraiškų buvo patvirtinta ir tapo įgyvendinamais projektais. Kiekvienais metais sėkmės procentas kito nuo 0 iki 100 %. 2010-2018 m. Gamtos ir biologinės įvairovės srities tradiciniuose LIFE projektuose Lietuvos pareiškėjų sėkmės procentas buvo 36 % (patvirtintos 9 paraiškos iš 25), aplinkos ir išteklių naudojimo srityje, kurioje bando dalyvauti verslo įmonės, sėkmės procentas Lietuvoje tik 13 % (patvirtintos 3 paraiškos iš 20), o informavimo srityje, kurioje buvo teiktos 9 paraiškos, nebuvo patvirtinta nė viena paraiška iš Lietuvos.
Pagrindiniai tradicinių LIFE projektų dydžiai:
- Finansavimas – nuo 600 tūkstančių eurų iki 5,7 milijono eurų;
- Partnerių skaičius – nuo 1 iki 14.
Pagrindiniai pasiekti įgyvendintų LIFE projektų Lietuvoje rezultatai:
- įgyvendintos įvairios gamtotvarkinės priemonės gelbstint sparčiai nykstančias balinių vėžlių ir retųjų varliagyvių – skiauterėtųjų tritonų ir raudonpilvių kūmučių – populiacijas ir gerinant aplinkos sąlygas šių gyvūnų išlikimui (Balinių vėžlių ir varliagyvių apsauga šiaurės Europos lygumose, Nr. LIFE05 NAT/LT/000094);
- sustiprintos pažeidžiamos kopos, kurioms grėsė erozija, įrengti pėsčiųjų takai Kuršių Nerijos nacionaliniame ir Nemuno deltos pakrančių regioniniame parke, restauruotos Lietuvos pakrančių pievų ir kopų pajūrio buveinės („Natura 2000“ teritorija tvarkymas ir apsauga Lietuvos pajūryje, Nr. LIFE05 NAT/LT/000095);
- atlikta Baltųjų gandrų lizdų inventorizacija, užregistruota daugiau kaip 2100 gandralizdžių, parengtas baltojo gandro rūšies apsaugos veiksmų planas, parengta baltojo gandro rūšiai svarbių buveinių identifikavimo metodika, sukurta GTC Paukščių ekologijos laboratorijos GIS duomenų bazė, pagamintos ir iškeltos ant elektros oro linijų atramų bei pastatų stogų naujo tipo platformos (Baltųjų gandrų (Ciconia ciconia) išsaugojimas Lietuvoje, Nr. LIFE07 NAT/LT/000531);
- sustabdyti Žuvinto biosferos rezervato pelkės degradacijos procesai, pagerintos durpių susidarymo sąlygos: išsaugotos Aukštapelkės buveinės, žymiai sumažintas CO2 išskyrimas ir sumažinta ežerų tarša nitratais ir durpėmis, pagerintos sąlygos augalams, gyvūnams, paukščiams ir žuvims (Amalvos ir Žuvinto šlapynių išsaugojimo projektas, Nr. LIFE07 NAT/LT/000530);
- Pietų Lietuvoje sustiprintos retų roplių ir varliagyvių populiacijos, retoms rūšims išsaugoti sukurtas ekologinis tinklas, sukurtas demonstracinis mėsinių galvijų ūkis (Bandomojo ekologinio tinklo pietų Lietuvoje sukūrimas, Nr. LIFE09 NAT/LT/000581);
- buvo parengtas pirmasis nacionalinis mažojo erelio rėksnio rūšiai Lietuvoje apsaugos planas, mažojo erelio rėksnio apsaugai 2004 – 2005 m. buvo įsteigtos šešios saugomos teritorijos: šimonių girios, Taujėnų-Užulėnio miškų, Labūnavos miško, Lančiūnavos miško, Gedžiūnų miško ir Gubernijos miško biosferos poligonai, 2010 m. dar vienas – Biržų girios – biosferos poligonas paskelbtas mažojo erelio rėksnio išsaugojimui svarbia teritorija, buvo sutvarkyta 80 blogos būklės lizdaviečių (Mažojo erelio rėksnio (Aquila pomarina) apsauga Lietuvos miškuose, Nr. LIFE09 NAT/LT/000235);
- atlikti pasirinktų Baltijos jūros teritorijų gylių matavimai, dugno nuosėdų tipų paskirstymo tyrimai, dugno organizmų įvairovės inventorizacija ir Europos svarbos dugno buveinių kartografavimas, atliktas teritorijų vertinimas „Natura 2000“ tinklo plėtrai Lietuvos išskirtinėje ekonominėje zonoje, pagal tarptautinius kriterijus atrinktuose jūros rajonuose įsteigtos jūrinės saugomos teritorijos ir apibrėžtos jose taikytinos gamtosauginės priemonės (Jūrinių buveinių ir rūšių inventorizacija Natura 2000 tinklo plėtrai Lietuvos ekonominėje zonoje Baltijos jūroje, Nr. LIFE09 NAT/LT/000234);
- Projekto metu Lietuvoje ir Latvijoje buvo skatinamas aplinkai palankus ūkininkavimas, atkuriamos paukščiams tinkamos buveinės ir visuomenė, ypač ūkininkai, raginama prisidėti prie jų apsaugos (Aplinkai palankaus ūkininkavimo skatinimas siekiant užtikrinti nykstančių agrarinio kraštovaizdžio paukščių apsaugą (Meldinė nendrinukė), Nr. LIFE09 NAT/LT/000233);
- atkurtos buveinės Šauklių riedulyne, sudarytos sąlygos ekstensyviam ganymui teritorijoje, sukurta infrastruktūra pritaikanti Šauklių riedulyną muflonų ganymui, sukurta rekreacinė infrastruktūra leidžianti visuomenei lankytis tvarkomoje teritorijoje ir susipažinti su jos gamtinėmis vertybėmis, neįprastu kraštovaizdžiu, vykdomo projekto veiklomis, atliktas Šauklių riedulyno tvarkymo priemonių poveikio buveinėms bei retų augalų rūšių populiacijų atsikūrimo stebėjimas ir vertinimas (Degraduojančių europinės svarbos buveinių atkūrimas Lietuvos valstybiniuose parkuose LIFE10 NAT/LT/000117);
- atkurtas Tyrulių durpyno palankus hidrologinis režimas, įrengtos 53 patvankos, sudarytos sąlygos įsikurti didesniam saugomų vandens paukščių skaičiui, ypač gulbėms giesmininkėms, didiesiems baubliams, rudakakliams kragams, plovinėms vištelėms, švygždoms, vandens vištelėms, antims, besimaitinantiems garniams. Be to, įgyvendinant projektą, pirmą kartą šalyje įvertintos saugomos teritorijos (būtent pelkės) ekosistemų paslaugos. Paaiškėjo, kad gamtinių teritorijų vertė yra gerokai didesnė nei jos išteklių – durpių ar medienos – kaina (Lietuvos pažeistų durpynų tvarkymas, įgyvendinant Tyrulių paukščių apsaugai svarbių teritorijų (PAST) atkūrimo darbus (TYRULIAI – LIFE) LIFE12 NAT/LT/001186);
- įrengta daugiau kaip 1200 užtūrų, kuriais patvenkta daugiau kaip 100 km pelkę sausinančių griovių, degradavusioje pelkės dalyje 105 ha plote iškirsta sumedėjusi augalija. Gamtotvarkos darbų efektyvumui įvertinti vykdyta augalijos, gyvūnijos ir gruntinio vandens lygio stebėsena, atnaujintas Aukštumalos pažintinis takas. Padidėjo atvirų pelkinių buveinių, kuriose atkurtas hidrologinis režimas, plotas, todėl pagerėjo sąlygos retų ir saugomų rūšių paukščiams – dirviniam sėjikui (Pluvialis apricaria), tikučiui (Tringa glareola), tetervinui (Tetrao tetrix) ir kt. – perėti bei maitintis. Parengti dokumentai, reikalingi gamtotvarkos darbams vykdyti: „Aukštumalos telmologinio draustinio gamtotvarkos planas (2015)“, „Aukštumalos telmologinio draustinio hidrologinio režimo atkūrimo techninis projektas“ (2015) (Aukštumalos aukštapelkės atkūrimas nemuno deltos regioniniame parke (LIFEAUKSTUMALA) LIFE12 NAT/LT/000965);
- parengtas Amalvos pelkės gamtotvarkos planas, paaukštinti, renovuoti ar naujai įrengti pylimai (6,6 km) vandens lygio pelkėje palaikymui ir prietakos į gretimas teritorijas sumažinimui. Išpirkta beveik 30 ha žemės, kurią paveiks vandens lygio pakėlimas Amalvos pelkės šiaurės vakariniame pakraštyje, pertvarkyta melioracijos sistema, kad poveikio nepatirtų gretimi žemės ūkiui naudojami sklypai. Atkurta pieva 6 ha ariamos žemės plote. Išvalyta polderio magistralinio griovio dalis ir įrengti automatiniai gruntinio vandens lygio matavimo įrenginiai optimaliam vandens lygio reguliavimui. Iškirsti medžiai (daugiausia beržai) apie 140 ha aukštapelkių plote, taip pagerinant sąlygas atvirų aukštapelkės buveinių atsikūrimui. Suardytos aukštapelkę sausinusios drenažo sistemos apie 20 ha plote. Įrengti slenksčiai ir pertvara griovyje, juosiančiame Amalvos pelkę iš šiaurės ir vakarų, kurie padės palaikyti vandens lygį, artimą buvusiam prieš melioraciją. Kamanų pelkėje patvenkti grioviai visoje gamtinio rezervato teritorijoje. Dauguma tvenkimų atlikta aukštapelkę juosiančiuose miškuose. Iš viso įrengta daugiau kaip 300 įvairaus tipo pertvarų blokuojant 37 km griovių (Hidrologinio režimo atkūrimas Amalvos ir Kamanų aukštapelkėse (WETLIFE2) LIFE13 NAT/LT/000084);
- įdiegtos apsaugos priemonės 123 km aukštosios įtampos elektros oro linijose, kurios leidžia kasmet išvengti iki 1374 paukščių žūties, įrengta 6464 vnt. spiralių, kuriomis paženklinta 93,9 km aukštosios įtampos elektros oro linijų ruožų, 2890 vnt. pakabučių buvo įrengta 31,2 km aukštosios įtampos oro elektros linijų ruožuose, įrengta 11032 vnt. šakučių ir 7075 vnt. lėkštučių tipo įrenginių, paprastiesiems pelėsakaliams ant aukštosios įtampos elektros perdavimo linijų atramų iškelta 580 inkilų, Lietuvoje 40 % pelėsakalių populiacijos įsikūrę ant elektros linijų atramų projekto metu įrengtose dirbtinėse lizdavietėse, per ketverius metus dirbtinėse lizdavietėse pelėsakaliai išperėjo daugiau kaip 700 jauniklių (Paukščių apsaugos priemonių įdiegimas Lietuvos aukštos įtampos elektros energijos perdavimo tinkluose LIFE13 BIO/LT/001303);
- įvertintos ir sukartografuotos 17 ekosisteminių paslaugų, susijusių su pievomis ir žemės ūkio paskirties žeme, atkurti 154 ha pievų, tai lėmė didesnę rūšių įvairovę, pakitusią buveinių struktūrą ir jos teikiamų paslaugų įvairovę, projektas prisidėjo įtraukiant 1 naują teritoriją Vilniuje į europinį vertingiausių gamtinių vietovių tinklą „Natura 2000“. Parengti 2 verslo planai ūkiams dėl darnaus pievų tvarkymo, parengti 5 rekomendacijų rinkiniai strateginiams dokumentams – 1 regionui, 4 savivaldybėms, parengtos 2 rekomendacijos dėl „Viva Grass integruoto planavimo priemonės“ taikymo saugomose teritorijose. Sukurta „Viva Grass integruoto planavimo priemonė“ – tai įrankis, galintis palengvinti sprendimų priėmimą bei planavimą dėl darnaus pievų naudojimo ir tvarkymo (Integruoto planavimo įrankio sukūrimas, siekiant užtikrinti pievų biologinės įvairovės gyvybingumą LIFE13 ENV/LT/000189).
- Projektų vertė – nuo 264 tūkstančių eurų iki 5,8 milijono eurų;
- Partnerių skaičius – nuo 2 iki 19;
- Įgyvendinimo vietovės – nuo 1 iki 16.
Pagrindiniai pasiekti įgyvendintų LIFE projektų Latvijoje rezultatai:
- Parengtas ir įdiegtas Žaliasis sertifikatas kaimo turizmo sistemai;
- Parengtas Rygos potvynių valdymo planas;
- Įsteigtos Natura 2000 jūrinės teritorijos;
- Atkurtos buveinės daugiau nei 5200 ha plote;
- Parengti Natura 2000 teritorijų valdymo planai (daugiau nei 30);
- Atstatytas dviejų upių hidrologinis režimas;
- Parengta jūrinio monitoringo sistema;
- Parengtas Latvijos geležinkelio triukšmo valdymo planas (įrengta siena nuo triukšmo);
- Patobulinta daugiau nei 15 rūšių būveinių kokybė.
Apie LIFE projektus Estijoje. Per 2007–2013 metų laikotarpį Estijos pareiškėjai Europos Komisijai pateikė 27 paraiškas, iš kurių 11 gavo finansavimą, t. y. 41 procentas. Gavusių finansavimą gamtos srities paraiškų buvo daugiausiai (17 paraiškų iš 27), mažiausiai – informavimo ir komunikacijos (2 paraiškos).